1 Ein Psalm Davids, ein Lied, vorzusingen.

2 Gott, man lobt dich in der Stille zu Zion, und dir bezahlt man Gelübde.

3 Du erhörst Gebet; darum kommt alles Fleisch zu dir.

4 Unsre Missetat drückt uns hart; du wollest unsre Sünden vergeben.

5 Wohl dem, den du erwählst und zu dir lässest, daß er wohne in deinen Höfen; der hat reichen Trost von deinem Hause, deinem heiligen Tempel.

6 Erhöre uns nach der wunderbaren Gerechtigkeit, Gott, unser Heil, der du bist Zuversicht aller auf Erden und ferne am Meer;

7 der die Berge fest setzt in seiner Kraft und gerüstet ist mit Macht;

8 der du stillest das Brausen des Meers, das Brausen seiner Wellen und das Toben der Völker,

9 daß sich entsetzen, die an den Enden wohnen, vor deinen Zeichen. Du machst fröhlich, was da webet, gegen Morgen und gegen Abend.

10 Du suchst das Land heim und wässerst es und machst es sehr reich. Gottes Brünnlein hat Wassers die Fülle. Du läßt ihr Getreide wohl geraten; denn also bauest du das Land.

11 Du tränkest seine Furchen und feuchtest sein Gepflügtes; mit Regen machst du es weich und segnest sein Gewächs.

12 Du krönst das Jahr mit deinem Gut, und deine Fußtapfen triefen von Fett.

13 Die Weiden in der Wüste sind auch fett, daß sie triefen, und die Hügel sind umher lustig.

14 Die Anger sind voll Schafe, und die Auen stehen dick mit Korn, daß man jauchzet und singet.

1 Sione, o Dieve, Tau priklauso gyrius ir Tau bus įvykdyti įžadai.

2 Tu, kuris išklausai maldas, pas Tave ateis kiekvienas kūnas.

3 Nusikaltimai yra stipresni už mane, Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.

4 Palaimintas žmogus, kurį Tu išrenki ir priimi, kad jis gyventų Tavo kiemuose. Mes sotinsimės gėrybėmis Tavo namų, Tavo šventos šventyklos.

5 Tu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių!

6 Tu padėjai kalnus savo jėga, apsisiautęs galybe,

7 Tu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą.

8 Žemės pakraščių gyventojai bijosi Tavo ženklų, rytus ir vakarus pripildai džiaugsmo.

9 Tu aplankai žemę ir palaistai ją, padarai ją labai derlingą. Dievo upė yra pilna vandens. Tu leidi užderėti javams; taip Tu viską paruoši.

10 Tu palaistai jos vagas, sulygini grumstus, lietumi suminkštini ją, palaimini želmenis.

11 Tu apvainikuoji metus derliumi, Tavo takai pilni riebalų.

12 Žaliuoja tyrų ganyklos, džiūgauja pasipuošusios kalvos.

13 Pievos pilnos avių, slėniuose vešliai auga javai. Jie linksmai šūkauja ir gieda.