1 CIERTAMENTE la plata tiene sus veneros, Y el oro lugar donde se forma.
2 El hierro se saca del polvo, Y de la piedra es fundido el metal.
3 A las tinieblas puso término, Y examina todo á la perfección, Las piedras que hay en la oscuridad y en la sombra de muerte.
4 Brota el torrente de junto al morador, Aguas que el pie había olvidado: Sécanse luego, vanse del hombre.
5 De la tierra nace el pan, Y debajo de ella estará como convertida en fuego.
6 Lugar hay cuyas piedras son zafiro, Y sus polvos de oro.
7 Senda que nunca la conoció ave, Ni ojo de buitre la vió:
8 Nunca la pisaron animales fieros, Ni león pasó por ella.
9 En el pedernal puso su mano, Y trastornó los montes de raíz.
10 De los peñascos cortó ríos, Y sus ojos vieron todo lo preciado.
11 Detuvo los ríos en su nacimiento, E hizo salir á luz lo escondido.
12 Empero ¿dónde se hallará la sabiduría? ¿Y dónde está el lugar de la prudencia?
13 No conoce su valor el hombre, Ni se halla en la tierra de los vivientes.
14 El abismo dice: No está en mí: Y la mar dijo: Ni conmigo.
15 No se dará por oro, Ni su precio será á peso de plata.
16 No puede ser apreciada con oro de Ophir, Ni con onique precioso, ni con zafiro.
17 El oro no se le igualará, ni el diamante; Ni se trocará por vaso de oro fino.
18 De coral ni de perlas no se hará mención: La sabiduría es mejor que piedras preciosas.
19 No se igualará con ella esmeralda de Ethiopía; No se podrá apreciar con oro fino.
20 ¿De dónde pues vendrá la sabiduría? ¿Y dónde está el lugar de la inteligencia?
21 Porque encubierta está á los ojos de todo viviente, y á toda ave del cielo es oculta.
22 El infierno y la muerte dijeron: Su fama hemos oído con nuestros oídos.
23 Dios entiende el camino de ella, Y él conoce su lugar.
24 Porque él mira hasta los fines de la tierra, Y ve debajo de todo el cielo.
25 Al dar peso al viento, Y poner las aguas por medida;
26 Cuando él hizo ley á la lluvia, Y camino al relámpago de los truenos:
27 Entonces la veía él, y la manifestaba: Preparóla y descubrióla también.
28 Y dijo al hombre: He aquí que el temor del Señor es la sabiduría, Y el apartarse del mal la inteligencia.
1 "Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.
2 Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.
3 Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdostamsos ir mirties šešėlio akmens.
4 Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.
5 Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.
6 Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.
7 Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.
8 Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.
9 Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja.
10 Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą.
11 Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą.
12 Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?
13 Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte.
14 Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’.
15 Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą.
16 Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru.
17 Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.
18 Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus.
19 Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.
20 Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis?
21 Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda.
22 Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’.
23 Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.
24 Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi.
25 Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.
26 Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.
27 Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino.
28 Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ".