1 MEJOR es el pobre que camina en su sencillez, Que el de perversos labios y fatuo.
2 El alma sin ciencia no es buena; Y el presuroso de pies peca.
3 La insensatez del hombre tuerce su camino; Y contra Jehová se aira su corazón.
4 Las riquezas allegan muchos amigos: Mas el pobre, de su amigo es apartado.
5 El testigo falso no quedará sin castigo; Y el que habla mentiras no escapará.
6 Muchos rogarán al príncipe: Mas cada uno es amigo del hombre que da.
7 Todos los hermanos del pobre le aborrecen: Cuánto más sus amigos se alejarán de él! Buscará la palabra y no la hallará.
8 El que posee entendimiento, ama su alma: El que guarda la inteligencia, hallará el bien.
9 El testigo falso no quedará sin castigo; Y el que habla mentiras, perecerá.
10 No conviene al necio el deleite: Cuánto menos al siervo ser señor de los príncipes!
11 La cordura del hombre detiene su furor; Y su honra es disimular la ofensa.
12 Como el bramido del cachorro de león es la ira del rey; Y su favor como el rocío sobre la hierba.
13 Dolor es para su padre el hijo necio; Y gotera continua las contiendas de la mujer.
14 La casa y las riquezas herencia son de los padres: Mas de Jehová la mujer prudente.
15 La pereza hace caer en sueño; Y el alma negligente hambreará.
16 El que guarda el mandamiento, guarda su alma: Mas el que menospreciare sus caminos, morirá.
17 A Jehová empresta el que da al pobre, Y él le dará su paga.
18 Castiga á tu hijo en tanto que hay esperanza; Mas no se excite tu alma para destruirlo.
19 El de grande ira llevará la pena: Y si usa de violencias, añadirá nuevos males.
20 Escucha el consejo, y recibe la corrección, Para que seas sabio en tu vejez.
21 Muchos pensamientos hay en el corazón del hombre; Mas el consejo de Jehová permanecerá.
22 Contentamiento es á los hombres hacer misericordia: Pero mejor es el pobre que el mentiroso.
23 El temor de Jehová es para vida; Y con él vivirá el hombre, lleno de reposo; No será visitado de mal.
24 El perezoso esconde su mano en el seno: Aun á su boca no la llevará.
25 Hiere al escarnecedor, y el simple se hará avisado; Y corrigiendo al entendido, entenderá ciencia.
26 El que roba á su padre y ahuyenta á su madre, Hijo es avergonzador y deshonrador.
27 Cesa, hijo mío, de oir la enseñanza Que induce á divagar de las razones de sabiduría.
28 El testigo perverso se burlará del juicio; Y la boca de los impíos encubrirá la iniquidad.
29 Aparejados están juicios para los escarnecedores, Y azotes para los cuerpos de los insensatos.
1 Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.
2 Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.
3 Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.
4 Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.
5 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.
6 Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.
7 Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.
8 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.
9 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.
10 Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.
11 Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.
12 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas kaip rasa augalams.
13 Kvailas sūnusnelaimė tėvui, o vaidinga žmonanesiliaująs lašėjimas.
14 Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmonanuo Viešpaties.
15 Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.
16 Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.
17 Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.
18 Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.
19 Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.
20 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.
21 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.
22 Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.
23 Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.
24 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.
25 Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.
26 Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.
27 Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.
28 Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.
29 Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.