1 Cántico gradual. ACUÉRDATE, oh Jehová, de David, Y de toda su aflicción;

2 Que juró él á Jehová, Prometió al Fuerte de Jacob:

3 No entraré en la morada de mi casa, Ni subiré sobre el lecho de mi estrado;

4 No daré sueño á mis ojos, Ni á mis párpados adormecimiento.

5 Hasta que halle lugar para Jehová, Moradas para el Fuerte de Jacob.

6 He aquí, en Ephrata oímos de ella: Hallamósla en los campos del bosque.

7 Entraremos en sus tiendas; Encorvarnos hemos al estrado de sus pies.

8 Levántate, oh Jehová, á tu reposo; Tú y el arca de tu fortaleza.

9 Tus sacerdotes se vistan de justicia, Y regocíjense tus santos.

10 Por amor de David tu siervo No vuelvas de tu ungido el rostro.

11 En verdad juró Jehová á David, No se apartará de ellos: Del fruto de tu vientre pondré sobre tu trono.

12 Si tus hijos guardaren mi alianza, Y mi testimonio que yo les enseñaré, Sus hijos también se sentarán sobre tu trono para siempre.

13 Porque Jehová ha elegido á Sión; Deseóla por habitación para sí.

14 Este es mi reposo para siempre: Aquí habitaré, porque la he deseado.

15 A su mantenimiento daré bendición: Sus pobres saciaré de pan.

16 Asimismo vestiré á sus sacerdotes de salud, Y sus santos darán voces de júbilo.

17 Allí haré reverdecer el cuerno de David: He prevenido lámpara á mi ungido.

18 A sus enemigos vestiré de confusión: Mas sobre él florecerá su corona.

1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.

2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:

3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,

4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,

5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"

6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.

7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!

8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.

9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!

10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.

11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!

12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".

13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.

14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!

15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.

16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.

17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.

18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".