1 Al Músico principal: de los hijos de Coré: Masquil. OH Dios, con nuestros oídos hemos oído, nuestros padres nos han contado, La obra que hiciste en sus días, en los tiempos antiguos.

2 Tú con tu mano echaste las gentes, y los plantaste á ellos; Afligiste los pueblos, y los arrojaste.

3 Porque no se apoderaron de la tierra por su espada, Ni su brazo los libró; Sino tu diestra, y tu brazo, y la luz de tu rostro, Porque te complaciste en ellos.

4 Tú, oh Dios, eres mi rey: Manda saludes á Jacob.

5 Por medio de ti sacudiremos á nuestros enemigos: En tu nombre atropellaremos á nuestros adversarios.

6 Porque no confiaré en mi arco, Ni mi espada me salvará.

7 Pues tú nos has guardado de nuestros enemigos, Y has avergonzado á los que nos aborrecían.

8 En Dios nos gloriaremos todo tiempo, Y para siempre loaremos tu nombre. (Selah.)

9 Empero nos has desechado, y nos has hecho avergonzar; Y no sales en nuestros ejércitos.

10 Nos hiciste retroceder del enemigo, Y saqueáron nos para sí los que nos aborrecían.

11 Pusístenos como á ovejas para comida, Y esparcístenos entre las gentes.

12 Has vendido tu pueblo de balde, Y no pujaste en sus precios.

13 Pusístenos por vergüenza á nuestros vecinos, Por escarnio y por burla á los que nos rodean.

14 Pusístenos por proverbio entre las gentes, Por movimiento de cabeza en los pueblos.

15 Cada día mi vergüenza está delante de mí, Y cúbreme la confusión de mi rostro,

16 Por la voz del que me vitupera y deshonra, Por razón del enemigo y del que se venga.

17 Todo esto nos ha venido, y no nos hemos olvidado de ti; Y no hemos faltado á tu pacto.

18 No se ha vuelto atrás nuestro corazón, Ni tampoco se han apartado nuestros pasos de tus caminos.

19 Cuando nos quebrantaste en el lugar de los dragones, Y nos cubriste con sombra de muerte,

20 Si nos hubiésemos olvidado del nombre de nuestro Dios, O alzado nuestras manos á dios ajeno,

21 ¿No demandaría Dios esto? Porque él conoce los secretos del corazón.

22 Empero por tu causa nos matan cada día; Somos tenidos como ovejas para el matadero.

23 Despierta; ¿por qué duermes, Señor? Despierta, no te alejes para siempre.

24 ¿Por qué escondes tu rostro, Y te olvidas de nuestra aflicción, y de la opresión nuestra?

25 Porque nuestra alma está agobiada hasta el polvo: Nuestro vientre está pegado con la tierra.

26 Levántate para ayudarnos, Y redímenos por tu misericordia.

1 Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.

2 Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.

3 Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!

4 Tu­mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.

5 Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.

6 Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.

7 Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.

8 Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.

9 Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.

10 Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.

11 Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.

12 Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.

13 Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.

14 Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.

15 Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas

16 dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.

17 Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.

18 Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,

19 kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.

20 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,

21 argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

22 Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.

23 Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!

24 Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?

25 Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.

26 Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.