1 Salmo de Asaph. EL Dios de dioses, Jehová, ha hablado, Y convocado la tierra desde el nacimiento del sol hasta donde se pone.

2 De Sión, perfección de hermosura, Ha Dios resplandecido.

3 Vendrá nuestro Dios, y no callará: Fuego consumirá delante de él, Y en derredor suyo habrá tempestad grande.

4 Convocará á los cielos de arriba, Y á la tierra, para juzgar á su pueblo.

5 Juntadme mis santos; Los que hicieron conmigo pacto con sacrificio.

6 Y denunciarán los cielos su justicia; Porque Dios es el juez. (Selah.)

7 Oye, pueblo mío, y hablaré: Escucha, Israel, y testificaré contra ti: Yo soy Dios, el Dios tuyo.

8 No te reprenderé sobre tus sacrificios, Ni por tus holocaustos, que delante de mí están siempre.

9 No tomaré de tu casa becerros, Ni machos cabríos de tus apriscos.

10 Porque mía es toda bestia del bosque, Y los millares de animales en los collados.

11 Conozco todas las aves de los montes, Y en mi poder están las fieras del campo.

12 Si yo tuviese hambre, no te lo diría á ti: Porque mío es el mundo y su plenitud.

13 ¿Tengo de comer yo carne de toros, O de beber sangre de machos cabríos?

14 Sacrifica á Dios alabanza, Y paga tus votos al Altísimo.

15 E invócame en el día de la angustia: Te libraré, y tú me honrarás.

16 Pero al malo dijo Dios: ¿Qué tienes tú que enarrar mis leyes, Y que tomar mi pacto en tu boca,

17 Pues que tú aborreces el castigo, Y echas á tu espalda mis palabras?

18 Si veías al ladrón, tú corrías con él; Y con los adúlteros era tu parte.

19 Tu boca metías en mal, Y tu lengua componía engaño.

20 Tomabas asiento, y hablabas contra tu hermano: Contra el hijo de tu madre ponías infamia.

21 Estas cosas hiciste, y yo he callado: Pensabas que de cierto sería yo como tú: Yo te argüiré, y pondré las delante de tus ojos.

22 Entended ahora esto, los que os olvidáis de Dios; No sea que arrebate, sin que nadie libre.

23 El que sacrifica alabanza me honrará: Y al que ordenare su camino, Le mostraré la salud de Dios.

1 Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

2 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.

3 Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.

4 Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:

5 "Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką".

6 Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.

7 "Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!

8 Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai.

9 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.

10 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.

11 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.

12 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

13 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?

14 Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.

15 Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane".

16 O nedorėliui Dievas sako: "Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?

17 Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.

18 Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

19 Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.

20 Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.

21 Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.

22 Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

23 Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą".