1 Salmo de David, estando en el desierto de Judá. DIOS, Dios mío eres tú: levantaréme á ti de mañana: Mi alma tiene sed de ti, mi carne te desea, En tierra de sequedad y transida sin aguas;

2 Para ver tu fortaleza y tu gloria, Así como te he mirado en el santuario.

3 Porque mejor es tu misericordia que la vida: Mis labios te alabarán.

4 Así te bendeciré en mi vida: En tu nombre alzaré mis manos.

5 Como de meollo y de grosura será saciada mi alma; Y con labios de júbilo te alabará mi boca,

6 Cuando me acordaré de ti en mi lecho, Cuando meditaré de ti en las velas de la noche.

7 Porque has sido mi socorro; Y así en la sombra de tus alas me regocijaré.

8 Está mi alma apegada á ti: Tu diestra me ha sostenido.

9 Mas los que para destrucción buscaron mi alma, Caerán en los sitios bajos de la tierra.

10 Destruiránlos á filo de espada; Serán porción de las zorras.

11 Empero el rey se alegrará en Dios; Será alabado cualquiera que por él jura: Porque la boca de los que hablan mentira, será cerrada.

1 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.

2 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.

3 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.

4 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.

5 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

6 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.

7 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.

8 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.

9 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.

10 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.

11 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.