1 En sång av David. Bevara mig, Gud, ty jag tager min tillflykt till dig.

2 Jag säger till HERREN: »Du är ju Herren; för mig finnes intet gott utom dig;

3 de heliga som finnas i landet, de äro de härliga till vilka jag har allt mitt behag.»

4 Men de som taga sig en annan gud, de hava stora vedermödor; jag vill icke offra deras drickoffer av blod eller taga deras namn på mina läppar.

5 HERREN är min beskärda del och bägare; du är den som uppehåller min arvedel.

6 En lott har tillfallit mig i det ljuvliga, ja, ett arv som behagar mig väl.

7 Jag vill lova HERREN, ty han giver mig råd; ännu om natten manar mig mitt innersta.

8 Jag har haft HERREN för mina ögon alltid; ja, han är på min högra sida, jag skall icke vackla.

9 Fördenskull gläder sig mitt hjärta, och min ära fröjdar sig; jämväl min kropp får bo i trygghet.

10 Ty du skall icke lämna min själ åt dödsriket, du skall icke låta din fromme få se graven.

11 Du skall kungöra mig livets väg; inför ditt ansikte är glädje till fyllest, ljuvlighet i din högra hand evinnerligen.

1 Apsaugok mane, Dieve, nes Tavimi aš pasitikiu.

2 Tariau Viešpačiui: "Tu­mano Valdovas, be Tavęs man nebus gera".

3 Šventieji, krašto garbingieji man labai patinka.

4 Kurie svetimus dievus sekioja, turi kentėti daug skausmų. Aš kraujo aukų jiems neaukosiu, mano lūpos neištars jų vardo.

5 Viešpats yra mano paveldėjimo dalis ir mano taurė, Jo rankoje mano likimas.

6 Virvės man krito į patinkančias vietas, aš turiu gerą paveldėjimą.

7 Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį.

8 Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje­aš nesvyruosiu.

9 Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi.

10 Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti.

11 Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje­malonumai per amžius.