1 Du hämndens Gud, o HERRE, du hämndens Gud, träd fram i glans.

2 Res dig, du jordens domare, vedergäll de högmodiga vad de hava gjort.

3 Huru länge skola de ogudaktiga, o HERRE, huru länge skola de ogudaktiga triumfera?

4 Deras mun flödar över av fräckt tal; de förhäva sig, alla ogärningsmännen.

5 Ditt folk, o HERRE, krossa de, och din arvedel förtrycka de.

6 Änkor och främlingar dräpa de, och faderlösa mörda de.

7 Och de säga: »HERREN ser det icke, Jakobs Gud märker det icke.»

8 Märken själva, I oförnuftiga bland folket; I dårar, när kommen I till förstånd?

9 Den som har planterat örat, skulle han icke höra? Den som har danat ögat, skulle han icke se?

10 Den som håller hedningarna i tukt, skulle han icke straffa, han som lär människorna förstånd?

11 HERREN känner människornas tankar, han vet att de själva äro fåfänglighet.

12 Säll är den man som du, HERRE, undervisar, och som du lär genom din lag,

13 för att skaffa honom ro för olyckans dagar, till dess de ogudaktigas grav varder grävd.

14 Ty HERREN förskjuter icke sitt folk, och sin arvedel övergiver han icke.

15 Nej, rättfärdighet skall åter gälla i rätten, och alla rättsinniga skola hålla sig därtill.

16 Vem står upp till att försvara mig mot de onda, vem bistår mig mot ogärningsmännen?

17 Om HERREN icke vore min hjälp, så bodde min själ snart i det tysta.

18 När jag tänkte: »Min fot vacklar», då stödde mig din når, o HERRE:

19 När jag hade mycket bekymmer i mitt hjärta, då gladde din tröst min själ.

20 Kan fördärvets domarsäte hava gemenskap med dig, det säte där man över våld i lagens namn,

21 där de tränga den rättfärdiges själ och fördöma oskyldigt blod?

22 Men HERREN bliver för mig en borg, min Gud bliver min tillflykts klippa.

23 Och han låter deras fördärv vända tillbaka över dem och förgör dem för deras ondskas skull. Ja, HERREN, vår Gud, förgör dem.

1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

7 Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi".

8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

18 Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.