1 Pedro 2 - Bíblia Online

Deponde, pois, toda malícia, toda astúcia, fingimentos, invejas e toda espécie de maledicência. 
as newborn babes desire earnestly the pure mental milk of the word, that by it ye may grow up to salvation, 
if indeed ye have tasted that the Lord {is} good. 
yourselves also, as living stones, are being built up a spiritual house, a holy priesthood, to offer spiritual sacrifices acceptable to God by Jesus Christ. 
Because it is contained in the scripture: Behold, I lay in Zion a corner stone, elect, precious: and he that believes on him shall not be put to shame. 
To you therefore who believe {is} the preciousness; but to the disobedient, the stone which the builders cast away as worthless, this is become head of {the} corner, 
and a stone of stumbling and rock of offence; {who} stumble at the word, being disobedient to which also they have been appointed. 
But *ye* {are} a chosen race, a kingly priesthood, a holy nation, a people for a possession, that ye might set forth the excellencies of him who has called you out of darkness to his wonderful light; 
who once {were} not a people, but now God's people; who were not enjoying mercy, but now have found mercy. 
Beloved, I exhort {you}, as strangers and sojourners, to abstain from fleshly lusts, which war against the soul; 
having your conversation honest among the Gentiles, that {as to that} in which they speak against you as evildoers, they may through {your} good works, {themselves} witnessing {them}, glorify God in {the} day of visitation. 
or to rulers as sent by him, for vengeance on evildoers, and praise to them that do well. 
Because so is the will of God, that by well-doing ye put to silence the ignorance of senseless men; 
as free, and not as having liberty as a cloak of malice, but as God's bondmen. 
Shew honour to all, love the brotherhood, fear God, honour the king. 
Servants, {be} subject with all fear to your masters, not only to the good and gentle, but also to the ill-tempered. 
For this {is} acceptable, if one, for conscience sake towards God, endure griefs, suffering unjustly. 
For what glory {is it}, if sinning and being buffeted ye shall bear {it}? but if, doing good and suffering, ye shall bear {it}, this is acceptable with God. 
For to this have ye been called; for Christ also has suffered for you, leaving you a model that ye should follow in his steps: 
who did no sin, neither was guile found in his mouth; 
who, {when} reviled, reviled not again; {when} suffering, threatened not; but gave {himself} over into the hands of him who judges righteously; 
who himself bore our sins in his body on the tree, in order that, being dead to sins, we may live to righteousness: by whose stripes ye have been healed. 
For ye were going astray as sheep, but have now returned to the shepherd and overseer of your souls. 

Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, 
lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui, 
jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas. 
Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus, 
ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 
Todėl Rašte pasakyta: "Štai dedu Sione kertinį akmenį, rinktinį, brangų; ir kas tiki Jį, nebus sugėdintas". 
Tad jums, kurie tikite, Jis yra brangus, o nepaklūstantiems "tas statytojų atmestas akmuo tapo kertiniu akmeniu, 
suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola". Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. 
O jūs esate "išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes" To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 
Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. 
Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. 
Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną. 
Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, 
tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių. 
Mat tokia Dievo valia, kad, darydami gera, nutildytumėte neprotingų žmonių neišmanymą. 
Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. 
Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių. 
Tarnai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems ir švelniems, bet ir rūstiems. 
Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas. 
Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo. 
Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis. 
Jis "nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos". 
Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai. 
Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. "Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti". 
Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą. 

1 Pedro 3

Deponde, pois, toda malícia, toda astúcia, fingimentos, invejas e toda espécie de maledicência. 
as newborn babes desire earnestly the pure mental milk of the word, that by it ye may grow up to salvation, 
if indeed ye have tasted that the Lord {is} good. 
yourselves also, as living stones, are being built up a spiritual house, a holy priesthood, to offer spiritual sacrifices acceptable to God by Jesus Christ. 
Because it is contained in the scripture: Behold, I lay in Zion a corner stone, elect, precious: and he that believes on him shall not be put to shame. 
To you therefore who believe {is} the preciousness; but to the disobedient, the stone which the builders cast away as worthless, this is become head of {the} corner, 
and a stone of stumbling and rock of offence; {who} stumble at the word, being disobedient to which also they have been appointed. 
But *ye* {are} a chosen race, a kingly priesthood, a holy nation, a people for a possession, that ye might set forth the excellencies of him who has called you out of darkness to his wonderful light; 
who once {were} not a people, but now God's people; who were not enjoying mercy, but now have found mercy. 
Beloved, I exhort {you}, as strangers and sojourners, to abstain from fleshly lusts, which war against the soul; 
having your conversation honest among the Gentiles, that {as to that} in which they speak against you as evildoers, they may through {your} good works, {themselves} witnessing {them}, glorify God in {the} day of visitation. 
or to rulers as sent by him, for vengeance on evildoers, and praise to them that do well. 
Because so is the will of God, that by well-doing ye put to silence the ignorance of senseless men; 
as free, and not as having liberty as a cloak of malice, but as God's bondmen. 
Shew honour to all, love the brotherhood, fear God, honour the king. 
Servants, {be} subject with all fear to your masters, not only to the good and gentle, but also to the ill-tempered. 
For this {is} acceptable, if one, for conscience sake towards God, endure griefs, suffering unjustly. 
For what glory {is it}, if sinning and being buffeted ye shall bear {it}? but if, doing good and suffering, ye shall bear {it}, this is acceptable with God. 
For to this have ye been called; for Christ also has suffered for you, leaving you a model that ye should follow in his steps: 
who did no sin, neither was guile found in his mouth; 
who, {when} reviled, reviled not again; {when} suffering, threatened not; but gave {himself} over into the hands of him who judges righteously; 
who himself bore our sins in his body on the tree, in order that, being dead to sins, we may live to righteousness: by whose stripes ye have been healed. 
For ye were going astray as sheep, but have now returned to the shepherd and overseer of your souls. 

Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, 
lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui, 
jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas. 
Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus, 
ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 
Todėl Rašte pasakyta: "Štai dedu Sione kertinį akmenį, rinktinį, brangų; ir kas tiki Jį, nebus sugėdintas". 
Tad jums, kurie tikite, Jis yra brangus, o nepaklūstantiems "tas statytojų atmestas akmuo tapo kertiniu akmeniu, 
suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola". Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. 
O jūs esate "išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes" To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 
Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. 
Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. 
Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną. 
Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, 
tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių. 
Mat tokia Dievo valia, kad, darydami gera, nutildytumėte neprotingų žmonių neišmanymą. 
Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. 
Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių. 
Tarnai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems ir švelniems, bet ir rūstiems. 
Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas. 
Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo. 
Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis. 
Jis "nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos". 
Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai. 
Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. "Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti". 
Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą. 

1 Pedro 3