1 Ao mestre de canto. Uma oitava abaixo. Salmo de Davi. Salvai-nos, Senhor, pois desaparecem os homens piedosos, e a lealdade se extingue entre os homens.2 Uns não têm para com os outros senão palavras mentirosas; adulação na boca, duplicidade no coração.3 Que o Senhor extirpe os lábios hipócritas e a língua insolente.4 Aqueles que dizem: Dominaremos pela nossa língua, nossos lábios trabalham para nós, quem nos será senhor?5 Responde, porém, o Senhor: Por causa da aflição dos humildes e dos gemidos dos pobres, levantar-me-ei para lhes dar a salvação que desejam.6 As palavras do Senhor são palavras sinceras, puras como a prata acrisolada, isenta de ganga, sete vezes depurada.7 Vós, Senhor, haveis de nos guardar, defender-nos-eis sempre dessa raça maléfica,8 porque os ímpios andam de todos os lados, enquanto a vileza se ergue entre os homens.

1 Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.2 Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.3 Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.4 Jie sako: "Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?"5 "Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos".6 Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.7 Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.8 Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.